Kaip Kauno Žvėris kovoja su negandomis?

Karantino laikotarpiu, Žvėris – vienintelis padaras galintis laisvai keliauti mieste. Todėl, vos sužinojęs apie pandemiją, nieko nelaukęs Žvėris ėmėsi darbo. Pirmiausiai jis apkeliavo visus Kauno tvirtovės fortus ir paprašė ten gyvenančių šikšnosparnių kurį laiką nesirodyti viešumoje. Nes jiems šiomis dienomis rodytis nėra pats palankiausias metas. Pasinaudodamas proga, Žvėris priminė ir apie seną susitarimą, kai tik bus galima laisvai skraidyti – nesivelti žmonėms į plaukus. Susirinkę šikšnosparniai pakraipė žemyn nuleistas galvas ir vieningai patvirtino laikysiantys susitarimų. Žvėris pažadėjo atsidėkodamas parūpinti, kad jiems netruktų maisto.
Naktį Žvėris apsilanko Kauno klinikose, nes ten visokių darbų būna ir reikia gydytojams padėti. Tai Žvėris dirba įvairius nesudėtingus darbus: atidaro langus ir išvėdina palatas, pasirūpina, kad prie kiekvienos praustuvės netrūktų muilo, dezinfekuoja visas rankenas su savo liepsnos liežuviu. O jau beveik švintant, paryčiais, šalia snaudžiančių pacientų lovų, ant spintelės padeda saldžios arbatos stiklinę. Žvėris dirba tyliai ir greitai, taip, kad niekas nepastebėtų. Klinikose žvėrims ne vieta, jei kas pamatytų čia Žvėrį, turbūt geruoju nesibaigtų. Be to Žvėris, po paskutiniojo susitikimo su gydytoju, kuris jį skiepijo, vengia gydytojų ir nenori rizikuoti susitikti su jais akis į akį.
Per šv. Velykas, valdžios žmonių buvo įsakyta miestiečiams likti mieste ir niekur nevykti. Vaikai ir suaugę turėjo būti namuose ir niekur negalėjo išvažiuoti, todėl visos močiutės, Velykų bobutės bei kiškiai liko neaplankyti. Tie, kurie nežinojo esą šio draudimo – bandydami išvykti iš miesto, jo ribose sutiko užkardas (taip vadinami užtverti keliai). Kauniečiams privažiavus prie miesto ribos, juos viduryje kelio pasitikdavo didžiuliai betono blokai, o kartais ir koks vienas kitas policijos pareigūnas mosuojantis lazdele. Pareigūnas liepdavo grįžti ten iš kur atvykus, o betono blokai nieko neliepdavo, tiesiog ramiai ir užtikrintai gulėdavo. Miestiečiai piktinosi, oi kaip piktinosi! Juk pilnas pintines buvo priruošę įvairiaspalvių margučių kuriuos vežė bobutėms. Pyktis ėmė žinant, kad dabar patiems visa tai teks suvalgyti. Maisto daug – kalorijų daug. Daug kalorijų reiškė tik vieną – teks sportuoti… o sportuoti nei žvėrims, nei žmonėms nepatinka. Daug smagiau kiaurą dieną drybsoti lovoje ir valgyti bandeles. Taigi, visi taip piktinosi, kad net neturėjo laiko pagalvoti kas gi tuos kelius užtvėrė… niekam nė į galvą nešovė, kad naktį, prieš Velykas, visiems norėdamas gero, kelius užtvėrė Žvėris.
Taip ir dirba diena iš dienos Žvėris. Saugo miestą nuo negandų ir rūpinasi, kad virusas miestiečių nepultų, kad visi liktų sveiki.

Teksto autorė: Solveiga