Bonadisa

Kartą, lygiai prieš 15621 metus gimė arba jau buvo gimusi tokia būtybė – Bonadisa. Ji buvo Kauno požeminio miesto karalaitės tarnaitė. Ji vienintelė iš to požemio patekdavo į paviršių ir vienintelė galėjo aptarnauti karalaitę.
Bonadisa buvo užsispyrusi mergiotė, bet dėl savo padėties, negalėjo atsikirsti karalaitės paliepimams ir įnoriams, tad išsiliedavo ant kitų sutiktų praeivių, o jos pašėlęs būdas ir šiaip traukė kiekvieno sutikto akį. Tarnaitė buvo labai žingeidi ir ją domino viskas, kas vykasta Kauno mieste, tad ji nekantriai laukdavo kiekvienos galimybės pakilti aukštyn.

Vieną šiltą dieną Bonadisa išlipo į paviršių nupirkti maisto produktų iš turgaus, bet baigus savo misiją ir grįžus – ji neberado įėjimo į požeminį miestą. Tarsi niekad jo ten nebuvo.Tarnaitė pasimetė, tačiau labai greitai jos sumišimą pakeitė pyktis. Ji treptelėjo koja ir šūktelėjo. Nieko neatsitiko. Ji ėmė garsiau šaukti, piktintis, svaidytis keiksmais ir lakstyti aplinkui tą vietą. Visi į ją žiūrėjo, tačiau nesuprato, kodėl plynoje pievoje jauna mergina tiek skėryčiojasi, bet jai buvo nė motais. Aprimusi, Bonadisa nusprendė paėjėti kiek atokiau, prisėsti ir stebėti ar įėjimas netyčia neatsiras, tad už kelių žingsnių atsisėdo ant medžio šakos ir tiesiog lėtai valgė savo įsigytus produktus. Laukė laukė, jau ir temti pradėjo, bet kelio atgal neatsirado.

Vakaro migloms palietus miestą, čia karaliauti pradeda vietiniai vaikinai, kurie kas vakarą išeina ir mina gatvę po gatvės, prižiūrėdami tvarką. Taip jie ir pamatė tarnaitę, atsisėdusią ant šakos. Kaip jiems įprasta, pirma pradėjo šūkalioti, juoktis, tuomet, supratę, kad ši nebėga nuo jų patyčių, ėmė grėsmingai artintis link merginos. Ši išsigando, tačiau tuomet išgirdo sau pažįstamą balsą – turgaus pardavėjas, kuris meiliai aptarnaudavo Bonadisą, keliavo namo po sunkios darbo dienos ir vietinių vaikinų gaujos triukšmas paskatino jį prieiti arčiau ir patikrinti kas čia kelia garsus. Išvydęs situaciją, pardavėjas pradėjo artintis, laikydamas rankose kažką sunkaus. Gauja vaikinų suprato, kad nenori turėti neplanuotų problemų, tad skubiai pabėgo ir pardavėjas galėjo padėti tarnaitei išvengti nepatogios situacijos. Šis kilnus įvykis sužavėjo merginą ir ji jau į pardavėją žiūrėjo meiliomis akis.
Meilė gimsta netikėtai, o būtent tai ir nutiko šioje situacijoje. Bonadisa pasiliko gyventi pas turgaus pardavėja ir kasdien keliaudavo patikrinti ar neatsirado įėjimas į požemius. Laikas bėgo, poros jausmai stiprėjo ir tarnaitė su pardavėju sutarė susituokti. Artėjant vestuvėms, Bonadisa vis rečiau ateidavo ieškoti požemio karalystės įėjimo, o galų gale ir užmiršo apie savo pareigas požeminiui Kaunui.

Viskas būtų pasibaigę puikiai, tačiau vestuvių dieną, tarnaitė ėjo Kauno centrine gatve ir sutiko karalaitę….

Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!” metu, istoriją dovanoja seminaro dalyviai iš Kauno iššūkio programos.