Vienaragis

Šio tūkstantmečio pradžioje, kai naujoji istorija tik prasidėjo, šalia Kauno, netoli, gyveno šeima su paslaptimi. Nelabai kas žinojo, kad jie kažką slepia daržinėje, tik artimiausias kaimynas įtarinėjo, kad atsargiai besielgiantys šeimos nariai, greičiausiai kažką slepia. Bijojo kaimynas žaisti su kitų paslaptimis, nes pats slėpė daugybę nelegalių veikų ir namą buvo pasistatęs draudžiamose teritorijose, tačiau smalsumas jį pražudė ir kaimynas nusprendė išsklaidyti nežinomybę.

Naktį, tylos prieglobstyje, kaimynas prisliūkino prie daržinės ir pranėrė pro mažą durų tarpelį. Pagaugais nuėjo visas kaimyno kūnas – į jį žvelgė nuostabus vienaragis, spindinčiais karčiais ir grakščiu stotu. Tūptelėjęs iš nuostabos, atėjūnas skuodė lauk iš daržinės šaukdamas ir pasileido link artimiausio kaimo.
Šeima prie miško laiko vienaragį,- vidury nakties šaukė kaimynas, bet nelabai kas kreipė dėmesį. Kaimynas paklaikęs nubėgo kažkur į tolius ir jo daugiau niekas nematė.

Anksti ryte, į šeimos duris pasibeldė senolis. Jis girdėjo naktį lakstantį vyrą ir nors žinojo, kad miestelis nelabai sureikšmins tokių beprotiškų žinių, jis buvo girdėjęs, kad pasaulyje liko keli vienaragiai ir jie slepiasi gerų žmonių prieglobstyje. Duris atidarė visa šeima, išsigandę, jog senolis dabar visiems patvirtins apie jų paslapties tiesas, jie pradėjo prašyti niekam nesakyti.

Vienaragis pas šeimą atėjo pats – ieškojo prieglobsčio ir jį rado gerų kauniečių namuose. Šeima jį priėmė, globojo, maitino ir saugojo nuo piktų jėgų. Senolis nuramino visus – jis čia atėjo padėti, tačiau pasilikti čia jiems buvo nesaugu.

Pasislėpė visi nuo piktų jėgų – negalime pasakyti kur, bet esame girdėję, kad jeigu eisite link Rokų – prieisite dideles pievas, kur ir gyvena šeima bei ganosi vienaragis.

Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!” metu, istoriją dovanoja seminaro dalyviai iš Rokų