Apie laumes ir Biržuvėnus

Laumių buveinės – kalnai, pelkėtos vietos ir akmenys. Vandens telkiniuose laumės mėgstančios skalbti, ant akmenų – drabužius velėti, kalnuose – pavėjui juos džiovinti.

Laumės prižiūrėdavo (dainuodavo lopšines), o kartais ir pagrobdavo laukuose dirbančių motinų paliktus kūdikius.

Biržuvėnuose pasakojama, kad laumė ėjusi per mišką, kur padėjo koją, ten paliko aikštelė (laumės pėda). Toje aikštelėje yra šaltinis, jo vanduo šaltas ir švarus. Prie šaltinio auga pušis, o toje pušyje – koplytėlė. Koplytėlėje buvo Švč. Mergelės Marijos statulėlė. Žmonės, kuriems skaudėdavo akis, apeidavo keliais aplink tą pušį, nusiprausdavo šaltinio vandeniu ir pasveikdavo.