Viršūnių žmogeliukai
Už trijų pušų, poros posūkių, toli nuo žvyrkelio, netoli Ąžuolyno parko, medžių viršūnėse savo namukus statė maži cukraus žmogeliukai, kurie gyveno cukriniuose nameliuose, todėl labai džiaugėsi, kad jau trečią parą sninga. Jie galėjo išlikti ramūs, kad jų stogas virš galvos laikysis dar kurį laiką. Ilgesnį nei be sniego.
Patys cukraus žmogeliukai buvo balti, tačiau ši istorija ne apie juos visus. Vienas didžiulės žmogeliukų šeimos gyventojas buvo Suodžius, nesunku atspėti, buvo juodas kaip anglis, derlinga žemė ar nakties dangus. Bijojo Suodžiaus kiti cukraus žmogeliukai. Neapsikentęs kitų žmogeliukų neapykantos ir netolerancijos iš baimės jam, tik todėl, kad jis buvo juodas, Suodžius nusprendė, kad ilgiau tęstis taip negali. Sulaukęs saulėtos dienos, jis užsilipo ant aukščiausio namelio stogo ir nusprendė, jog ištirpins save gyvą saulėkaitoje. Jam tirpstant pasklido pats skaniausias karamelės kvapas, kuris išviliojo visus Ąžuolyno viršūnių žmogeliukus iš baltųjų namukų. Netrukus visi susivokė, ką Suodžius pasiryžo padaryti.
Cukrinukai puolė jį atkalbinėti, tačiau jiems ėmus tarti pirmuosius žodžius, danguje pasirodė išalkusi zylutė ir čiupo snapu Suodžių už rankos. Staiga Suodžius suprato, ką padaręs ir kokiai lemčiai save paskyręs. Jam prieš akis ėmė skristi vaizdai, kai jis buvo laimingas ir viskas dar buvo gerai. Matydamas savo kaimelio žmones susirūpinusius juo, ėmė galvoti, kad gal viskas nėra taip blogai. Gal jam dar pavyktų su jais susidraugauti ir galėtų gyventi įdomų socialinį gyvenimą, bet zylių ėmė daugėti… Jos agresyviai puolė Suodžių.
Staiga, kur buvus, kur nebuvus pasirodė kaimynė iš apatinio drėvės kaimo su riebių lašinių palčiu. Zylės sumetė, kad lašiniai šią žiemą dar nebuvo ragauti, o iš karamelės gaus tik trumpalaikės energijos. Metė zylės Suodžių ir užsipuolė lašinių paltį. Tiek Suodžius, tiek visi cukraus žmogeliukai buvo saugūs. Jie visi pamatė kaip viskas jų pasaulyje trapu. Nuo tos dienos jie gyveno kartu laimingai, neskirstydami kas juodas, kas baltas, o kas ne iš cukraus.
Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!” metu, istoriją dovanoja svečiai iš Vilniaus