Paslaptingos akys

Kur buvus, kur nebuvus Nemune pasirodė paslaptingos geltonos akys. Niekas iš karto nepamatė, tačiau šių akių savininko kūną dengė geležiniai šarvai, panašūs į įsimylėjėlių kabinas spynas ant tilto.

Stebuklingo padaro didžiausia baimė buvo pakilti iš Nemuno dugno į sausumos pasaulį, bet vieną dieną šis įvykis turėjo nutikti. Jis pakilo iš maurų ir dumblo į krantą. Buvo labai sunku vilkti savo sunkiausius šarvus, tad sustojęs padaras apsidairė ir lyg niekur nieko pasigavo pro šalį skridusį lėktuvą. Pasižiūrėjo į vidų ir paprašė lėktuvo keleivių pagalbos. Šiems neatsakius – paleido lėktuvą skristi toliau. Lėktuvo pilotas pranešė dispečerinei apie šį įvykį, o dispečerinė kreipėsi į savivaldybę. Po kelių valandų, prie milžiniško šarvuotojo ėmė rinktis susidomėję kauniečiai.

Stebuklingasis kreipėsi į miestelėnus prašydamas pagalbos – gyvenimas Nemuno dugne jam nebuvo mielas ir jis svajojo dalyvauti miesto gyvenime – matyti kaip sekasi ir bendrauti su aplinkiniais. Geraširdžiai kauniečiai pasitarė ir visi kartu padarui pastatė akmeninį postamentą, kur pasiūlė padarui nutūpti ir drąsiai stebėti visą miestą.

Įvertino šarvuotasis žmonių pagalbą ir nuo tos dienos saugojo ir mylėjo šį miestą, o Kaunas augo, gerėjo ir viskas buvo puiku.

Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!” metu, istoriją dovanoja seminaro dalyviai iš Vandžiogalos