Skraidūnas

Kadaise, už devynių klonių, Kaune, gyveno Skraidūnas. Jis nebuvo neįprastas – visas miestas jį priėmė kaip ir bet kurį kitą kaunietį.

Viskas būtų puiku, bet šis Skraidūnas buvo kiek išsiblaškęs ir vieną rytą jis tiesiog kilo, kilo ir kilo aukštyn, kol pasiekė saulę. Atskridęs iki saulės, jis nusprendė pritūpt ant jos ir pasišildyt – nebuvo jis labai protingas padaras. Nežinodamas kokia ta saulė yra, Skraidūnas tiesiog apdegė sparnus.

Sunkiai ir lėtai parskridęs į žemę, Skraidūnas pakėlė sparnus ir pamatė, kad jo sparnai nubluko ir iš sodrių spalvotų plunksnų, liko tik nušiurę šapai. Sparnai lėtai byrėjo ir sukosi nešami vėjo aplink Skraidūną. Susimąstė padaras, pabandė sparnus išskleist ir suskleist  kaip anksčiau, pajudinti juos ir galbūt pelenai nukris, o po jais bus jo žavios plunksnos. Išskleidė savo stotą kaunietis, pajudino savo plunksnas ir sunkų pelenų sluoksnį paskleidė po miestą. Viskas buvo pilka – soboras, Laisvės alėja, senamiestis, net rotušė buvo nebe balta, o pilkšvai murzina. Skraidūnas apsidairė ir susigėdo…

Daug lietaus turėjo nubėgti, kad Kaunas atgautų savo spalvas, o pelenai išbyrėtų iš pakampių ir miestiečių ausų. Sunkus periodas buvo tuomet miestui, galbūt todėl visos nuotraukos iš tų laikų – juodai baltos.

Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!” metu, istoriją dovanoja seminaro dalyviai iš Vilniaus.