Pragaištinga beprotybė

Tame mieste paslaptingai rymavo tamsa. Ore tvyrojo pragaištinga beprotybė. Rodos dar vakar, kitame telefoninio ryšio gale, skambėjęs balsas įkalbinėjo keltis iš lovos, susikrauti daiktus ir laukti atvykstant. Keletą valandų du bepročiai, kalbėję apie mėgstamiausias spalvas, ką valgys vakarienei, ką norės aplankyti, kaip miegos susiglaudę, vienam nesutinkant – kitam prievartaujant ir visgi prikalbinant susikrauti mantą kelioms dienoms, kalbintojas ištaria, kad jau vėlu. Nelabasis sėdėdamas ant lovos supyksta, jog kažkas sujaukia jo planus, dėl kažkieno neapsisprendimo. Daiktai suruošti, o jis sėdi ant lovos apsimovęs vieną kojinę, kita pėda basa. Galop, įtūžusiomis akimis skubiai nusimauna kitą kojinę ir meta ant grindų. Išsiveria diržą, o kambaryje pasigirsta trankus diržo sagties trenksmas į parketą. Nusiplėšia marškinius, šviesčia juos ant rašomojo stalo, paskubomis nusimauna džinsus, abi klešnės išsivertusios į priešingas puses lieka gulėti ant grindų. Pasižiūri į apatinius, pirštais prisiliečia prie jų viršutinės dalies ir sustoja. Atsigula į lovą, keletą kartų įkvepia oro.
Jie susitarė susitikti kitą dieną, dvylika trisdešimt, Kaune. Užmiega.
Ryte suvibruoja išmanusis telefonas. Jis žino, kad tai skambina – ji. Slavų kilmės, jauna dvidešimt devynerių metų amžiaus, vis dar dvidešimt devynerių, nepaisant to, jog po dviejų mėnesių jos gimtadienis, moteris – kaprizingoji – Marija Tratina. Jis neatsiliepia, nes per anksti, o jis nori dar miego. Marija Tratina visada skambina ne laiku. Skambina, nors Nelabasis, jau palinkėjo labos nakties, skambina, nors Nelabasis sėdi paskaitoje apie Vaizduotės gamybą. Nesvarbu, kokia bebūtų paskaita, Nelabasis paskaitose telefonu nesinaudoja. Jaunas vyras atsikelia, parašo kasrytinį ,,Labas rytas”, nueina į tualetą, atlieka gamtinius reikalus, nusiprausia, atsigeria vandens, pasitikrina ,,Feisbuką” ir kitus socialinius tinklus, įsijungia ,,Spotifai” ir klausosi Šer dainos ,,Love and Understanding”. Paskui nueina į virtuvę, įsideda į lėkštę du vištienos kepsnius, pasišildo mikrobangų krosnelėje, nusiplauna didelį, storą agurką ir atsikanda. Sultingi syvai ištrykšta ant jo plaukuotos krūtinės. Ant vištienos užsipila saldžiarūgščio padažo, susipjausto ir gosliai valgo. Padažas nubėgo ant jo barzdos. Pirštais nusibraukia barzdą ir kemša mėsą toliau į skrandį. Pavalgęs, atsidaro indaplovę ir apsidžiaugęs, jog jos nereikia iškraustyti, sudeda nešvarius indus vidun. Paima kavinuką, įpila normuotai vandens, įdeda sietelį ir įberia kavos. Užsuka paskutinę dalį ir pastato ant kaitlentės. Kol verda kava, įsijungia radiją. Ak, taip! Muzikinis imtuvas išjungtas iš tinklo. Įjungęs, gali atsisukti trisdešimties metų senumo radiją, pesimistiniu žvilgsniu sukinėja jo bangas. Pasigirdo balsas: ,,Melskimės.” – Skubriu judesiu perjungė radijo stotį. Štai, radijas ,,Opus”. Šiandien tokia nuotaika. Muzikos garsus nutraukė kunkuliuojančios kavos girdesys. Aromatas užpildė visą kambarį. Atsidarė šaldytuvą, pastebėjo, kad pienas baigėsi. – Šūdas! – Štai, ir pirmas šios dienos žodis. Prisiminęs, kad rūsyje yra dar pieno, nušlepseno iki jo. Lipant laiptais, atsirišo chalato virvutė. Prasiskyręs chalatas, apnuogino ne tik jauno, bet brandaus vyro apžėlusią krūtinę. Pažiūrėjęs žemyn, sustojo akimirkai. Būnant visiškai vienas rūsyje, gal ir būtų patingėjęs užsirišti chalatą, bet prietemoje dvelktelėjo šalto oro gūsis. – Brrr. Man reikės tavęs nesumažėjusio. – Kažin su kuo kalbėjęs, staigiu judesiu užsirišęs chalato virvutę, pažiūrėjęs žemyn, paėmė pieno indelį.
Išgėręs kavą, nuėjo į vonios kambarį. Atsitraukė plačiai žaliuzes ir išjungė šviesą. Dienos šviesa ryškesnė nei šviestuvai. Nusiėmė akinius, padėjo ant skalbimo mašinos. Įsijungė ,,Spotifai”, padėjo ant vonios krašto išmanųjį, atsuko vandenį ir numetęs chalatą ant skalbimo mašinos, įlipo į dušą. Vanduo užliejo visą jo kūną. Vonios kambaryje suskambo ,,Vintage Jazz” ansamblio ,,Lovefool” perdainuotas kūrinys.
Išsimaudęs ir nusišluostęs, užsidėjo akinius, pasiėmė išmanųjį ir nuėjo į savo kambarį. Chalatas liko gulėti ant skalbimo mašinos. Atsisėdo ant lovos ir pažiūrėjo į laikrodį. Nusprendė paskambinti Marijai Tratinai. Ji atsiliepė. Padėjęs telefoną, ištarė: – Kalė! – Jau pusė dviejų, o ji vis dar Vilniuje. Vėl nukėlė laiką, šįkart ketvirtai valandai.
Kai atėjo šešta valanda, Nelabasis parašęs daugybę SMS žinučių, nusprendė vėl jai paskambinti. Ji neatsiliepė. Marija Tratina tris kartus nuvylė savo vaikiną. Neatrašė nė vienos žinutės ir neperskambino. Egoistiškas moters elgesys, sukėlė vyrui beprotiško absurdo jausmą. Jis jau seniai nebetiki santykiais, bet apipiltas perteklinio dėmesio, pagalvojo, jog pažiūrės kas iš to gausis. Ir tai buvo dar vienas kartas, kai nesigavo. Bet šįkart jam jau nebuvo taip skaudu. Jis turi ką veikti gyvenime. Svarbiausia turėti veiklų. Tada dienos ne tokios liūdnos. Ir nepaisant šių beprotiškų misterijų, Nelabasis pradėjo galvoti apie savo ateities planus.

Pasakojimą sukūrė ir padovanojo Kipras Marcalis