Miesto šventė
Tai nutiko vėlai vakare, per mūsų miesto šventę. Šurmuliuojant miestiečiams, pasirodė būtybė balto vilko pavidalu. Jis neatrodė labai džiaugsmingai, tad šventės dalyviai tiesiog nuščiuvo. Iš minios galo, į vilką paleido skardinę. Vilkas atsisuko į senamiesčio pusę ir vienu pratisu kauksmu, nušlavė viską. Miesto gyventojai suklupo, nuvirto, viskas atrodė kaip po uragano. Nustebę miestiečiai lėtai kėlėsi nuo žemės niršdami. Kaip drįsta gadinti miesto šventę kažkoks nususęs vilkas?
Mieste jau kurį laiką kaupėsi pyktis – niekas neatsiprašydavo pečiu užkliudęs kitą žmogų, visi skundė vieni kitus ir vaikščiojo susiraukę. Miesto šventė, nors ir turėjo padėti visiems pajusti bendrumą – nepadėjo. Buvo pilna pompastikos, visi buvo pasipūtę ir arogantiški. Šis pyktis ir pritraukė baltą vilką, kuris įsigyveno į žmonių neapykantą.
Miestiečiai vilką užmušė. Kas galėjo pagalvoti, kad pyktis bus toks gajus? Nudirę kailį, miestiečiai pakabino jį ant aukščiausio miesto bokšto ir susirinkę tyloje žiūrėjo į jį. Niekas nežinojo kas toliau…
Tolumoje girdėjosi tylus vilkų gaujos kaukimas.
– Margarita