Laisvės alėjos paslaptys
Gūdžią naktį, Laisvės alėjos viduryje atsivėrė skylė. Anksčiau toje vietoje stovėjo fontanas, tačiau dabar ta skylė atrodė beribė. Joje nieko nebuvo matyt, galėjai tik kartais išgirsti garsią muziką ir stiprų citrusų kvapą.
Tą pačią naktį po pagrindinę miesto alėją klajojo mergina. Ji ir pamatė atsivėrusią skylę, kuri sudomino savo paslaptingu egzistavimu. Mergina apėjo kelis kart aplink ir pastebėjo paauksuotus laiptelius besileidžiančius žemyn. Smalsumo apimta, mergina ėmė leistis į kiaurymę. Ilgai ji lipo laiptais – virš galvos nebesimatė net dangaus, tik tamsa ir žingsniai kaukšėjo aplink.
Kai jau atrodė, kad pati nebežino ar lipa aukštyn ar žemyn, mergina išgirdo muziką, o už dar kelių minučių suprato, kad ji yra pačiame įvykių centre ir aplink ją šėlioja tamsios ir pasiutę būtybės. Laiptų erdvė užsivėrė ir mergina suprato, kad yra įkalinta Kauno požemyje. Staiga ji pajuto staigų galvos skausmą ir praradusi sąmonę nualpo…
Prabudo kaunietė nematytame kambaryje. Pati nežinojo kiek ji čia laiko, bet atrodė, kad visą amžinybę. Apėjusi kelis ratus aplink pustuštį kambarį, ji žengė pro jo duris ir akis į akį susidūrė su būtybe, kuri žvelgė į ją keliomis poromis akių. Klyksmas. Mergina pati nepajuto kaip iš jos burnos pasklido šaižus klyksmas. Būtybė prisimerkė ir merginai nusiraminus, pasakė, kad ji galės išeiti, jeigu įvykdys užduotį, dėl kurios ši skylė atsivėrė. Mergina net nesusimąsčiusi palinksėjo galva ir priėmė šį iššūkį.
Gerai, kad sutikai, nebegalėsi išsisukti – tokios kaip tu mes ir laukėme. Tu turėsi sutvarkyti visą Laisvės alėją, kad greičiau pasibaigtų remonto darbai, nes tas triukšmas ir grąžtai trukdo mums gyventi.
Mergina pasimetė, bet suprato, kad pasirinkimo ji neturi – reikia kuo skubiau pradėti iš išraustus Laisvės alėjos takus sutvarkyti. Ji prisiminė, jog daugelis jos mokyklos draugų negalės džiaugtis šia vasara, nes nesusirinks pakankamai socialinio darbo valandų, tad vos tik ji davė žinią, kad yra galimybė padirbėti, į pagalbą atėjo 1000 gimnazistų.
Visi kartu uoliai dirbo. Vieni nešė žvyrą, trinkeles, kiti vairavo buldozerius ir plentvolius – visi dirbo per naktį. Išaušus rytui, mergina ir tūkstantis gimnazistų atsiduso – jiems pavyko. Skylė užsivėrė, grįžo fontanas, o Požeminis Kaunas galėjo toliau netrukdomai gyventi.
tekstą kūrė @Jaunasis