Istorija apie Vamzdžių

Seniai seniai, prieš kelis šimtus metų, kai Kaune dar nebuvo vandentiekio, buvo pilna gamtos, mažai pastatų, o dar mažiau vamzdžių… Vanduo pats pasirinkdavo kaip tekėti – upėmis, upeliais, gatvėmis ar kelkraščiais. Nelabai buvo aišku kas gyveno šitame Kaune, nes žmonės gatvėmis nevaikščiojo.

Visą tą vandens sistemą koordinavo mistiškas vyrutis vardu Vamzdžius, kuris turėjo keturias rankas ir beveik 50 kojų, kad būtų lengva vaikščioti nuo vienos vietos į kitą ir valdyti vandens srautus. Vamzdžius valdė upes ir upelius, balas ir kūdras, vamzdžius, nutekamuosius griovelius ir kranelius.
Vieną dieną miestan atėjo sausra. Vanduo beveik pradingo. Ant kalno išdžiuvo medžiai, kurie prilaikė akmenis. Akmenys nuriedėjo nuo kalno ir snaudžiančiam Vamzdžiui prispaudė bent puse kojų. Prispaustas Vamzdžius nežinojo ką daryti, o upės džiuvo kiekvieną sekundę. Vamzdžius suprato, kad vienintelis būdas grąžinti tėkmę – priverkti ir užpildyti miestą savo ašaromis.

Apimtas gilios depresijos, nuo ilgų metų vienatvės, Vamzdžius ašaras matė kaip išsigelbėjimą. Jis rėkė, klykavo, burbuliavo, bet niekaip neišėjo priverkti tiek, kad sausros sukelta problema išsispręstų. Nors buvo labai ankstyvus rytas ir visi galbūt kažkur gyvenantys miestelėnai miegojo, tačiau viena anksti pakilusi mergaitė Vamzdžiaus raudas išgirdo ir atbėgo link pagalbos šauksmo.
Nelaimėlis išgirdo žingsnių traškesį ir įsižiebė kvailių motina Viltis. Mergaitė visgi nebuvo iš gerųjų žmonių tarpo – ši mergaitė mėgo viską naikinti ir deginti. Ji prisėlino už Vamzdžiaus nugaros ir užkūrė laužą. Negana to, kad Vamzdžiaus šlaunys pradėjo svilti, ašaros ėmė ir išgaravo.

Istorija gerai nesibaigė – Vamzdžius ir liko prispaustas kažkur kanalizacijose, o Kaune viskas pasikeitė ir gatvėmis upės ir upeliai nebebėga.

Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!” metu, istoriją dovanoja seminaro dalyviai iš Kauno iššūkio programos.