Apie Šventą Jurgį ir slibiną
(Jokūbas Voraginietis „Aukso legenda arba šventųjų skaitiniai” I knyga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas V.2008 )
Kapadokijoje, šalia Silenos miesto telkšojo jūros didumo pelkė, kurioje slapstėsi pavojingas slibinas, daug kartų privertęs bėgti prieš jį apsiginklavusius žmones. Slibinas prisiartinęs prie miesto sienų, savo kvėpavimu visus nuodydavo. Todėl miesto gyventojai buvo priversti kasdien paaukoti po dvi avis, kad numalšintų jo įsiūtį, nes kitaip slibinas savo kvėpavimu užnuodydavo orą, nuo ko žūdavo dag žmonių. Kai avių liko nedaug, žmonės pasitarę, nusprendė slibinui atiduoti su avimi po žmogų. Lėmus burtams bet kurio sūnus ar dukra buvo atiduodama slibinui suryti, niekam nebuvo taikoma išimtis. Kai jau beveik visi vaikinai ir merginos buvo suėsti, burtais buvo išrinkta vienintelė karaliaus duktė. Nusiminęs karalius tarė: „Paimkite auksą ir sidabrą, taip pat pusę mano karalystės, bet palikite man mano dukterį.” Gyventojai įsiutę atsakė jam: „Karaliau, tai tu tokį potvarkį išleidai ir dabar, kai visi mūsų vaikai mirė, dar nori išgelbėti savo dukterį? Jei su savo dukra nepasielgsi taip, kaip liepei pasielgti su kitais, mes ateisime ir sudeginsime tave ir tavo namus.” Tuomet karalius paprašė aštuonių dienų, kad galėtų atsisveikinti su dukra. Praėjus šiam laikui, žmonės grįžo, pykdami, kad alkanas slibinas nuodija orą ir taip žudo miesto gyventojus. Tada karalius, matydamas, kad negali išgelbėti dukters, aprengė ją karališkais rūbais, apkabino, pabučiavo sakydamas: „O, kad būčiau miręs anksčiau, negu šitokiu būdu netekęs tavęs!”
Atsisveikinusi su tėvu, mergelė patraukė link pelkės. Keliaudamas prošal, šv.Jurgis pamatė ją verkiant ir paklausė, kas jai atsitiko. Ši atsakė: „Gerasis jaunuoli, greitai šok ant žirgo ir bėk, kad nemirtum kartu su manim”. Jurgis pasakė jai „Nebijok, dukra, bet pasakyk man, ko čia lauki visiems stebint”. – Ji atsakė : „Kaip matau, gerasis jaunuoli, esi taurios širdies, bet kodėl nori mirti su manim? Greičiau spruk!” – Jurgis tarė jai : „Nepasitrauksiu iš čia tol, kol nepapasakosi man, kas tau yra”. – Kai ji viską apsakė, Jurgis tarė: „Dukra, nebijok, nes pagelbėsiu tau Kristaus vardu”.
Taip jiems bekalbant, iš ežero prisiartino slibinas. Tada Jurgis užšoko ant žirgo ir, apsiginklavęs kryžiumi, narsiai puolė besiartinantį slibiną. Stipriai sudrebinęs ietį ir patikėjęs save Dievui, smarkiai sužeidė jį ir parbloškė ant žemės. Ir pasakė mergelei: „Dukra, nedvejodama užnerk slibinui ant kaklo juostą!” – kai ji tai padarė slibinas sekė paskui ją tarsi romiausias šuo. Kai karalaitė atsivedė jį miestą, tai išvydę žmonės ėmė bėgti iš miesto, kalbėdami „Vargas mums, dabar jau visi žūsime!”. – Tada šv.Jurgis davė jiems ženklą ir tarė „Nebijokite, nes Viešpats atsiuntė mane pas jus tam, kad išvaduočiau jus nuo slibino keršto. Tik įtikėkite Kristų, tegul kiekvienas iš jūsų būna pakrikštytas , ir aš nudėsiu šį slibiną. – Tada karalius ir visi žmonės buvo pakrikštyti. O šv.Jurgis išsitraukęs durklą, nudėjo slibiną ir nugabeno jį už miesto. …