Istorija apie įsimylėjusį virėją

Hanzos laikais Garlando kabake Ugniagesių gatvėje dirbo toks virėjas. Visiems jis patiko, mat gamino gardžias ir labai sočias sriubas iš miško grybų, kurias klientai vadino „restaurant“ – atstatančiomis jėgas. Po tokios sriubos jūs galite perplaukti Nemuną išilgai, aiškindavo lankytojams kabako šeimininkas, o tada pašaukdavo virėją pasirodyti ir nusilenkti svečiui.

Ir štai vieną dieną atsitiko, kad virėjas įsimylėjo. Jis tapo išsiblaškęs ir nebeatsiliepdavo šaukiamas nusilenkti, o tik stovėdavo prie viryklės ir užsigalvojęs maišydavo samčiu šalia puodo. Jo sriubos pasidarė labai sūrios, prastai plauti grybai grikšėdavo tarp dantų. Lankytojai ėmė skųstis ir galiausiai liovėsi ateiti.

Garlandas įsiutęs išvijo virėją.

Tą patį vakarą pakilo stiprus rytų vėjas ir Nemunas išėjo iš krantų. Jo vandenys pakilo iki Ugniagesių gatvės ir apsėmė Garlando kabako rūsį. Šeimininkas, pasišviesdamas žvake, puolė rūsin gelbėti produktų, paslydo ant šlapių laiptų ir trenkėsi galva į tamsų akmenį. Mirė akimirksniu, o vandenys išnešė jo kūną žemyn upe ir priplakė prie kranto Šilelio slėnyje, kur mažame namelyje virėjas su savo mylimąja sėdėjo nuliūdę prie stalo, nežinodami iš ko jie dabar gyvens.